Gausos dėsnis Naujoje Visatinėje Realybėje
Kai sąmonė persikelia į Naują Visatinę Realybę, ji pradeda veikti kvantinio lauko lygmenyje, kur nėra nei laiko, nei erdvės. Tai reiškia, kad kiekviena mintis yra jau įvykusi realybė. Laike ir erdvėje neegzistuojantys apribojimai leidžia sąmonės ketinimui iš karto įgauti formą. Tai nėra linijinis procesas, o momentinis „vienalaikiškumas“. Gausa kaip laisvai tekantis potencialas viskas egzistuoja kaip energijos ir informacijos galimybės – žmogui reikia tik suderinti savo sąmonės vibraciją su tuo, ką jis nori išreikšti.
12/13/20244 min read


Gausos dėsnis Naujoje Visatinėje Realybėje
Pažvelgus giliau į gausos dėsnį Naujoje Visatinėje Realybėje kaip į būseną, kurioje žmogaus sąmonė pereina nuo individualaus „aš“ suvokimo prie universalios vienovės pojūčio. Ši būsena neapsiriboja intelektiniu suvokimu, bet veikia giliausiame būties lygmenyje, kur sąmonė tampa kūrybos matrica.
Gausa kaip vidinės būties emanacija (emanacija tai procesas, kai energija sklinda iš šaltinio)
Sąmonės gylis šiuo atveju atsiskleidžia per suvokimą, kad gausa – tai ne tik egzistencijos potencialas, bet ir pati būties esmė. Visata yra neatsiejama nuo žmogaus sąmonės, o gausos pasireiškimas kyla ne iš „įgyjimo“ ar „pritraukimo“, bet iš visiško susiderinimo su universalios energijos prigimtimi. Gausa nėra atskira nuo sąmonės ji kyla ne kaip išorinis objektas, bet kaip vidinės pilnatvės projekcija. Sąmonė tampa švyturiu, kuri nuolat kuria ir atspindi begalines galimybes.
Vienio principas, esantis NVR, suvokiamas ir jaučiamas, kad nėra nei ribų, nei skirtumų tarp vidinės ir išorinės realybės. Gilioji sąmonė šioje būsenoje supranta, kad, trūkumo iliuzija kyla iš dualistinio proto, trūkumas egzistuoja tik tuo atveju, jei sąmonė save suvokia kaip atskirą nuo visumos. Tačiau vienio suvokimas panaikina šią iliuziją, nes žmogus pripažįsta, kad kiekviena akimirka jau turi viską, ko reikia. Visata yra atvira sistema, kur sąmonė ir kvantinis laukas susilieja į vientisą sistemą, kur energija cirkuliuoja laisvai, be apribojimų.
Kai sąmonė persikelia į Naują Visatinę Realybę, ji pradeda veikti kvantinio lauko lygmenyje, kur nėra nei laiko, nei erdvės. Tai reiškia, kad kiekviena mintis yra jau įvykusi realybė. Laike ir erdvėje neegzistuojantys apribojimai leidžia sąmonės ketinimui iš karto įgauti formą. Tai nėra linijinis procesas, o momentinis „vienalaikiškumas“. Gausa kaip laisvai tekantis potencialas viskas egzistuoja kaip energijos ir informacijos galimybės – žmogui reikia tik suderinti savo sąmonės vibraciją su tuo, ką jis nori išreikšti.
Gilus gausos suvokimas pasireiškia per aktyvias sąmonės būsenas, kurios išplečia žmogaus gebėjimą kurti. Ketinimas kaip pirmapradė kūrybinė energija, ketinimai šiuo atveju nėra paprastos mintys – jie tampa sąmoningomis vibracijomis, kurios rezonuoja su kvantiniu lauku. Šis rezonansas yra kaip savotiška melodija, kuri pritraukia atitinkamą energiją. Vibracijos kaip egzistencijos kalba, gilios sąmonės forma veikia ne per žodžius ar logiką, o per subtilų vibracijos derinimą, kuris įgalina tiesioginį ryšį su visatos energija.
Kai žmogus įeina į Naują Visatinę Realybę, jo sąmonė veikia ne tik kaip patirties liudytojas, bet kaip aktyvus kūrėjas, gebantis,
atsisakyti atskirties pojūčio, ribos tarp „aš“ ir „kita“ ištirpsta, palikdamos vientisą visatos suvokimą. Žmogus įgyja holistinį santykį su realybe, kiekviena patirtis suvokiama kaip integrali visumos dalis, o ne fragmentuota „atsitiktinumų“ seka.
Pasitikėjimas tampa pagrindine gausos būsena, jis nėra intelektinis, bet visiškai egzistencinis. Ateina aiškus žinojimas, kad visata visada palaiko, nėra baimės, kad „neužteks“ ar „nebus laiku“, nes sąmonė supranta, jog viskas jau yra – tereikia suderinti vibracijas. Pasitikėti kūrybos procesu, kad bet kokia baimė ar abejonė yra tik laikinos proto iliuzijos, kurios gali būti ištirpintos, kai sąmonė atsiveria vienovės pajautimui.
Galiausiai, Naujoje Visatinėje Realybėje gausos dėsnis įgauna giliausią prasmę per vienovės sugrįžimą. Tai yra būsena, kurioje, gausa yra ne rezultatas, o prigimtinė būsena, kai žmogus suvokia, kad jis jau yra pilnas, turtingas ir aprūpintas visais lygmenimis, nes jis yra dalis vieningos visatos sąmonė. Gyvenimas tampa šventa kūrybos erdve, kiekviena patirtis, emocija ir veiksmas yra neatskiriama kosminės harmonijos dalis, išreiškianti vidinį ir išorinį balansą.
Šioje gilumoje gausa nebetampa „tikslu“, o įgauna esmingą egzistencinę kokybę, kai žmogus suvokia, kad jis yra universalios gausos centras – ne jos gavėjas, o šaltinis, kuris neišsenka.
Viena mano gyvenimiška patirtis
Gyvenime kurį laiką mano verslas buvo pagrindinis mano pajamų šaltinis. Aš jį mačiau kaip pagrindinį savo finansinės gausos garantą. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė tvarkoje – dirbau, gaudavau atlygį, o tai leido užtikrinti stabilumą ir komfortą. Tačiau, kai žvelgiu atgal, matau, kad tuo metu buvau stipriai prisirišusi prie šio verslo veiklos, nes jis suteikė man saugumo jausmą.
Tačiau kažkur giliai viduje visada jaučiau kvietimą. Kvietimą eiti kita kryptimi – link veiklos, kuri ne tik užimtų mano laiką, bet ir išreikštų mane pačią, mano vidinį potencialą, mano autentiškumą. Ta veikla jau buvo pradėjusi skleistis mano gyvenime, tačiau vis dar laikiau įsikibusi senosios, nes ji buvo pažįstama ir patogi. Tačiau šis laikymasis buvo persmelktas baimės. Baimės, kad palikus senąjį kelią, kažko neteksiu. Baimės, kad nebebus taip stabilu. O giliai viduje – netgi baimės paleisti savo vidinį augimą, sąmonės evoliucijai….
Atėjo akimirka, kai pajutau stiprų vidinį gailestį – tarsi sielvartą dėl to, ką reikės palikti, ir nežinią dėl to, kas laukia. Tuomet užliejus srautui gaunu žinutę: „Neverk, nes tu nežinai, kas tavęs laukia.“ Tai buvo paprasti, bet gilūs žodžiai, kurie nešė tokią jėgą, kad abejonės dingo.
Tuo metu pradėjau jausti, kad gausa nėra atskirta nuo pačio žmogaus. Ji yra mūsų vidinis būvis, pilnatvė, kuri pasireiškia visose gyvenimo srityse – santykiuose, kūryboje, sveikatoje, dvasinėje būsenoje, finansuose ir t.t. Supratau, kad gyvenimas mane vedė į veiklą, kuri ne tik užtikrins gausą , bet ir leis man pilnai išreikšti save.
Šiandien esu dėkinga, kad išdrįsau paleisti tai, kas man atrodė neatsiejama.
Mes visi esame kūrėjai, ir tam, kad mūsų norai, ketinimai ir tikslai įgytų formą, reikia veiksmų. Veiksmas yra tarsi signalas, kurį siunčiame visatai, kad esame pasiruošę gauti.
Dabar matau, kaip Visata veikia per mus, kai esame atviri ir pasiruošę priimti. Mes esame neatskiriami nuo kūrybos proceso. Kiekvienas veiksmas, kiekvienas ketinimas yra signalas kvantiniam laukui, kuris atsako atspindėdamas tai, ką mes siunčiame.
Su meile Rita