Sąmonės išsiskleidimo kelias – tai kelias, kuris neprasideda išorėje ir nesibaigia laike; jis teka tyliai, nepastebimai, bet nepertraukiamai – kaip upė, visada randanti kelią namo. Tai gyvenimas šiame pasaulyje atpažįstant savo esybės gylį, leidžiant pasauliui būti vidinės būsenos atspindžiu, kūną paverčiant gyva šventykla, o kasdienius veiksmus – sąmoninga praktika.

Tai kelionė į vidų – į šventą erdvę, kur susitinka sąmonė ir Visata, kur per kvėpavimą, tylą, kūno jutimus ir jausmų švelnumą bunda vidiniai klodai, laukę grįžimo. Tai leidimas sąmonei tekėti kaip upės srovei – jautrumo, išminties ir viską apimančios meilės srautui, kuris neša unikalią vibraciją, išgirstamą tik sustojus ir klausantis be lūkesčių.

Tai suvokimas, kad gimimas yra vartai, per kuriuos sąmonė žengia į laiką, leidžiant žvaigždynams ir planetoms paliesti esmę, įrašyti ritmus, rodančius vidinius lobius ir lydinčius visą gyvenimą. Tai brandinimas sąmonės per tikrumą, ne vaidmenis; pasirinkimas ne tapti geresniu, bet būti tikresniu; ne prievarta keisti pasaulį, bet leisti jam keistis per vidinį virsmą.

Tai gyvenimas iš vidaus, kai intuicija tampa kompasu, kvėpavimas – švente, kiekvienas žingsnis – šviesos indėliu, abejonė – mėnulio tamsiąja faze, reikalinga tam, kad vėl suspindėtume. Tai atpažinimas, kad jautrumas nėra silpnybė, bet tiltas į pasaulius, praeinamus tik atviromis akimis; kad dangaus kūnai yra mūsų vidinių procesų simboliai, kalbantys apie kaitą, brandą ir nuolatinius gimimus; kad dovanos – jautrumas, gilumas, gebėjimas jungtis esme – yra tiltai, vedantys į platesnę tikrovę.

Tai leidimas sąmonei veikti per neužgožtą buvimą, sprendimams gimti iš kvėpavimo, o gyvenimui tapti ne išlikimo kova, bet sąmonės šokiu. Tai kasdienybės pavertimas šventa erdve, kur arbatos puodelis tampa ryšiu, žvilgsnis į dangų – atpažinimu, nuovargis ar liūdesys – durimis į gilesnį buvimą. Tai prigimties priėmimas – gebėjimas pamatyti tai, kas dar neturi formos, ir jausti tai – kaip galios kvietimą gyventi iš visumos.

Tai ryšys su Visata per kvėpavimą, dėmesį ir atsakomybę savo energijai, pasirinkimas mylėti net tada, kai lengviau užsidaryti, įkūnyti ramybę net audrose. Tai prisiminimas, kad viskas jau yra viduje, kad išmintis šnabžda per tylą, šviečia per akis ir veikia per pasirinkimus. Tai buvimas gyva sąmonės gija, einančia per pasaulį tam, kad uždegtų šviesą – tyliai, jautriai, tikrai, kiekvieną dieną, kiekvienu žingsniu, kiekvienu buvimu.

Su meile Rita

18-08-2025

Nuotrauka mano piešta

Nuotraukoje – vaizdas, kuris ryte, susijungus su širdimi, atvėrė sąmonę ir parodė jungtį su kosmine erdve.

Sąmonės išsiskleidimo kelias