Perėjimas nėra kelionė per žemėlapį ar fizinis persikėlimas į kitą pasaulio kraštą – tai realybės sluoksnio ir visos sąmonės struktūros pasikeitimas. Žemė egzistuoja kaip daugiasluoksnė vibracinė erdvė, kur kiekvienas sluoksnis turi savo dažnį, savo įstatymus ir patirčių lauką.

Senoji Žemė – tai kolektyvinė sąmonė, gimdžiusi realybę iš baimės, stokos, kontrolės ir atskirties. Joje žmogus dažniausiai matė save kaip ribotą būtybę, priklausomą nuo išorės jėgų, ir manė, kad gyvenimas yra nuolatinė kova.

Naujoji Žemė – tai aukštesnės vibracijos laukas, kuriame dominuoja meilė, vienybė, kūrybinė laisvė, pagarba visoms gyvybės formoms ir gili atsakomybė už savo energiją. Čia žmogus suvokia save kaip sąmoningą kūrėją, neatskiriamą nuo Visatos ritmo, o kiekviena jo mintis, jausmas ir veiksmas tampa gyvu indėliu į bendrą kūrinį.

Dabar žmonija stovi ant tilto tarp šių dviejų sluoksnių. Vieni jau peržengė slenkstį ir gyvena naujoje sąmonėje, nors vis dar mato senojo pasaulio šešėlius. Kiti tebėra prisirišę prie senos struktūros, tačiau jų viduje vis stiprėja troškimas iš jos išsivaduoti. Šis tiltas – laikinas, ir ateis momentas, kai abu sluoksniai nutols tiek, kad taps nebeprieinami vienas kitam.

Kodėl vieni pereis, o kiti liks

Perėjimą lemia ne žinios ar ritualai, o vidinė būsena – žmogaus gebėjimas išlaikyti aukštą vibraciją ir derėti su naujos realybės dažniu.

• Tie, kurie pereis – pasirinks paleisti seną tapatybę, nebesirems baime kaip sprendimų pagrindu, nebemaitins pykčio, aukos ar kaltinimo programų. Jie ims veikti iš meilės, atsakomybės ir vidinio ryšio su visa gyvybe.

• Tie, kurie liks – pasiliks įsikibę senų įsitikinimų, įpročių ir kontrolės poreikio. Jie rinksis matyti pasaulį per atskirties ir stokos prizmę, net jei fiziškai gyvens šalia pereinusiųjų.

Tai nėra klausimas, kas „vertingesnis“ – tai natūralus sąmonės brandos ciklas. Kiekviena sąmonė turi savo tempą, savo mokymosi kelią ir laiką, kada pasirinks pereiti.

Perėjimo bangos

Į Žemę dabar plūsta intensyvūs šviesos srautai – subtilios energijos, kurios aktyvuoja žmogaus sąmonės lauką ir perrašo senas programas. Šios bangos ateina tiek iš Saulės, tiek iš tolimų žvaigždžių sistemų, tiek iš pačios Žemės šerdies. Jos veikia mūsų nervų sistemą, emocinius centrus, ląstelių atmintį ir net DNR struktūrą.

Vieniems tai tampa aiškumo, įkvėpimo ir vidinio praplėtimo šaltiniu. Kitiems – iššūkiu, nes šviesa iškelia į paviršių viską, kas dar neišgydyta. Tai nėra bausmė – tai kvietimas pažvelgti į save giliau, kad galėtume keliauti toliau be senų naštų.

Perėjimo mechanizmas

Į naują realybę pereinama per vidinį atitikimą:

Vibracinis stabilumas – net išoriniam chaosui, viduje išlieka meilės, dėkingumo ir pasitikėjimo būsena.

Veikimas iš širdies – sprendimai kyla iš vidinio žinojimo, o ne iš baimės ar spaudimo.

Potencialo aktyvacija – šviesos srautai pažadina miegančias DNR grandines, sustiprina intuiciją, kūrybiškumą ir vidinę ramybę.

Sąmonės poslinkis – žmogus iš aplinkybių aukos tampa savo realybės kūrėju.

Kaip atpažinti, kad jau esi perėjime

• Seni tikslai netenka prasmės, o nauji dar tik ima formuotis.

• Intuicija tampa aiški ir patikima – net virš loginių argumentų.

• Dažnai patiri sinchroniškumus, kai viskas susidėlioja tobulai.

• Mažėja poreikis teisinti save ar kitus – atsiranda gilus priėmimas.

• Net ir audrų metu išlieka vidinis ramybės branduolys.

  Su meile ir buvimu,

  Rita

08-08-2025

Žmonijos perėjimas – iš vienos Žemės į kitą