Kai plečiasi sąmonė: kaip išlikti kūne, Žemėje ir savo gyvenime

Žmogui atsiveriant vis platesniam suvokimui, svarbu išmokti ramiai priimti pasikeitusios būsenos išgyvenimus. Tokios būsenos gali tapti tobulėjimo dalimi, tačiau svarbu ne tik jas patirti, bet ir sąmoningai jas išgyventi, pažinti, kaupti per jas gaunamą informaciją, keisti savo galimybes ir mokytis pereiti iš vienos patirties į kitą. Visa tai turi būti ne atsitiktinis išgyvenimas, o žmogaus gebėjimas valdyti savo būseną ir suprasti, kas su juo vyksta. Kai žmogus geba priimti pasikeitusias būsenas, jo sąmonė pradeda keistis daug greičiau. Kuo daugiau žmonių išmoksta priimti didesnius energijos ir informacijos srautus, tuo labiau keičiasi ir pati žmogaus sąmonę valdanti sistema. Energijos daugėja, tačiau ji turi būti priimta, išlaikyta ir tinkamai nukreipta. Energiją galima palyginti su gamtos ištekliais. Jeigu ji negali laisvai tekėti ir neturi krypties, atsiranda chaosas. Tačiau kai energija sujungiama su žmogaus valia ir aiškiu tikslu, ji gali būti panaudota prasmingai. Todėl vienas svarbiausių dalykų yra išmokti energiją ne tik priimti, bet ir ją nukreipti. Kartu labai svarbus santykis su Žeme. Žmogus gali siekti aukštesnių būsenų, platesnio suvokimo ir subtilių patirčių, tačiau jo gyvenimas vyksta Žemėje. Todėl būtina išlikti įžemintam. Kuo greičiau žmogus keičiasi ir kuo daugiau informacijos priima, tuo svarbiau jausti tvirtą ryšį su Žeme. Be šio ryšio nervų sistemai tampa sunku išlaikyti didesnius energijos ir informacijos srautus. Kartais žmogui įprastas gyvenimas gali atrodyti nuobodus ar per daug paprastas. Tada kyla noras vis daugiau būti aukštesnėse būsenose, priimti informaciją ir atsitraukti nuo kasdienio pasaulio. Tačiau be įžeminimo ši informacija negali būti pilnai perkelta į gyvenimą. Ji gali tapti per dideliu krūviu nervų sistemai, o žmogui tampa sunku išlikti ramiam ir aiškiai suvokti, ką iš tiesų jis gauna. Todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų patirties lygmenų. Įžeminimas leidžia susijungti tam, kas subtilu, su tuo, kas vyksta Žemėje. Jis padeda pajusti energijos judėjimą ir nukreipti ją ten, kur žmogus sąmoningai pasirenka. Vienas paprasčiausių įžeminimo būdų yra gamta. Buvimas prie medžių, saulėje, prie vandens, sąmoningas prisilietimas prie žemės padeda žmogui atkurti ryšį su pagrindiniais Žemės elementais. Medžiai, saulė, vanduo, oras ir pati žemė tampa atrama žmogui, kurio sąmonė plečiasi ir keičiasi. Plečiantis suvokimui, keičiasi ir nervų sistema. Žmogaus kūnas turi prisitaikyti prie didesnio informacijos kiekio, stipresnio energijos tekėjimo ir kitokio tikrovės suvokimo. Todėl svarbu suprasti savo kūną ir savo veiksmus. Žmogus turi išmokti vienu metu suvokti daugiau nei vieną tikrovės sluoksnį ir kartu išlikti savo fiziniame gyvenime. Žemė tampa vieta, kurioje informacija yra perdirbama, suvokiama ir įžeminama. Todėl pajutus stiprų energijos pliūpsnį, pakilimą ar pasikeitusią būseną svarbu nebijoti jos, o suprasti, kad vyksta tam tikras procesas. Tokioje būsenoje žmogus gali leisti energijai tekėti per save. Nebūtina visko iš karto analizuoti. Galima užfiksuoti patirtį, ją priimti ir leisti energijai pereiti per kūną į Žemę. Tokiu būdu žmogus tampa tarsi laidininku tarp skirtingų patirties lygmenų. Labai svarbi šiame procese yra emocinė žmogaus prigimtis. Emocijos nėra kliūtis tobulėjimui. Jos gali tapti vienu iš būdų gauti informaciją. Todėl svarbu jas stebėti, jausti ir suprasti, kaip jos veikia. Kai kyla pyktis, liūdesys, skausmas ar stiprus džiaugsmas, galima stebėti ne tik pačią emociją, bet ir tai, kur ji žmogų veda. Ką ji parodo? Koks impulsas slypi jos viduje? Koks kitas žingsnis atsiveria per šią būseną? Emocijų nereikia skirstyti į geras ir blogas. Galima tiesiog pripažinti, kad jos yra. Tai nereiškia savikontrolės praradimo. Žmogus gali labai stipriai jausti ir kartu išlikti sąmoningas. Emocija gali būti gili, bet išoriškai beveik nepastebima. Tai nėra jausmų blokavimas. Tai gebėjimas būti su savo vidine būsena ir ją pažinti. Darbas su fiziniu kūnu taip pat yra svarbi proceso dalis. Kūno audiniuose ir raumenyse žmogus ilgą laiką gali laikyti įtampą. Kūnas tarsi apgaubia save sluoksniais, per kuriuos tampa sunkiau pasiekti giliau slypinčią informaciją. Todėl darbas su kūnu leidžia žmogui pamažu priartėti prie savo patirties ir to, kas jo viduje dar nėra iki galo suvokta. Kai žmogus priartėja prie savo tiesos, jo kūnas dažnai pradeda reaguoti. Atsiranda susijaudinimas, energija, vidinis atpažinimas. Tai panašu į momentą, kai žmogus artėja prie to, kas jam iš tiesų svarbu. Tada logiškas protas gali trumpam atsitraukti, o patirtį pradeda priimti pats kūnas. Todėl emocijos yra reikalingos. Jos padeda žmogui pasiekti tuos patirties sluoksnius, kurių neįmanoma pasiekti vien protu. Žmogus gali manyti, kad jau seniai išsprendė tam tikrus santykius ar gyvenimo temas, tačiau kylant sąmonei tie patys dalykai gali atsiverti iš platesnio suvokimo. Kūnas saugo daug žmogaus gyvenimo patirties. Todėl nereikia savęs bausti, jeigu sugrįžta senos problemos ar neišspręstos temos. Į jas galima pažvelgti kaip į galimybę atrasti tai, kas anksčiau liko nepamatyta. Patirtis gali tapti vertingu šaltiniu, per kurį žmogus vis giliau pažįsta save. Tačiau svarbu neužstrigti asmeninėse dramose. Žmogus gali nuolat mintyse kartoti tuos pačius įvykius, analizuoti problemas ir paversti jas savo gyvenimo centru. Patirtį svarbu išgyventi ir suprasti, tačiau po to reikia judėti toliau. Asmeninės gyvenimo dramos gali suteikti svarbios informacijos, bet jos neturi tapti vieta, kurioje žmogus pasilieka visam laikui. Galima pasiimti iš patirties tai, kas vertinga, ir tęsti gyvenimą, nes naujos situacijos ir naujos galimybės vis tiek ateis. Keičiantis žmogui, keičiasi ir jo kūnas. Todėl gali keistis ir santykis su maistu. Žmogui tampa svarbu išmokti klausyti kūno kalbos ir jo norų. Tai, kas tiko anksčiau, gali nebetikti dabar. Kūnas pats gali parodyti, kokio maisto jam reikia ir nuo ko jis nori atsitraukti. Todėl svarbu mažiau remtis vien išoriniais įsitikinimais ir daugiau girdėti patį kūną. Visa, kas egzistuoja aplink žmogų, turi tam tikrą vibraciją. Todėl svarbu suvokti ir tai, kokią informaciją neša maistas, aplinka, gyvūnai ir pati gyvenimo forma. Santykis su gyvūnais taip pat turi būti paremtas pagarba ir sąmoningumu. Gyvūnas nėra tik maisto šaltinis. Jis yra gyva būtybė, su kuria žmogus dalijasi Žemės erdve. Todėl vis svarbiau išgirsti savo kūną ir jo poreikius. Žmogui nereikia per jėgą keisti savo įpročių. Galima aiškiai išreikšti ketinimą ir leisti pokyčiui ateiti natūraliai. Labai svarbu žinoti, ko norime. Ketinimas turi didelę jėgą. Žmogus gali aiškiai sau pasakyti, kad nori tobulėti, keisti savo gyvenimą, stiprinti intuiciją ar giliau pažinti save. Svarbiausia, kad šis ketinimas būtų sąmoningas. Žmogaus galimybės yra daug didesnės, nei jis įpratęs manyti. Plečiantis sąmonei gali atsiverti nauji suvokimo ir pažinimo būdai. Žmogus pradeda suprasti, kad informacija nebūtinai ateina vien iš išorės. Ateina momentas, kai vis mažiau reikia ieškoti atsakymų išoriniame pasaulyje, nes žmogus ima atpažinti informaciją savyje. Kartu labai svarbi tampa žmonių bendrystė. Būdami kartu žmonės vieni kitus atspindi ir sustiprina tam tikrus vidinius procesus. Vieno žmogaus atsivėrimas gali paliesti kitą. Atsiranda bendras laukas, kuriame informacija ir energija juda kitaip. Todėl žmogus pats turi apsispręsti, ar nori eiti toliau. Pirmiausia turi atsirasti troškimas. Po jo ateina sprendimas, o po sprendimo – veiksmai. Jeigu žmogus iš tiesų kažko nori, jo gyvenimas pamažu turi pradėti atspindėti šį pasirinkimą. Vien noro neužtenka. Svarbu savo gyvenimą dėlioti taip, kad pasirinkta kryptis taptų matoma ir kasdienybėje. Tokį gyvenimą galima suvokti kaip gyvą maldą – ne kaip prašymą, o kaip procesą, kuriame kiekviena akimirka turi prasmę. Žmogus pradeda sąmoningiau žvelgti į viską, kas jį supa. Tuomet iškyla klausimas, ar viskas mūsų gyvenime vis dar turi prasmę. Žmonės dažnai prisiriša prie daiktų, santykių ar situacijų vien todėl, kad jie ilgai buvo šalia. Tačiau ateina laikas pamatyti, kas jau prarado prasmę ir ko žmogui laikas atsisakyti. Ritualas taip pat gali būti būdas sustiprinti ketinimą. Jis padeda žmogui sugrįžti į dabarties akimirką ir suteikti savo pasirinkimui konkrečią formą. Per ritualą žmogus gali priminti sau tai, kas jam svarbu, ir sąmoningai nukreipti savo energiją. Viskam, kam žmogus skiria savo dėmesį, jis suteikia energijos. Todėl svarbu suvokti, kam ji skiriama. Žmoguje glūdi stiprus tobulėjimo impulsas. Šis impulsas skatina judėti į priekį, keisti savo suvokimą ir pažinti platesnius egzistavimo sluoksnius. Daugiadimensiškumas nėra atsitraukimas nuo fizinio pasaulio. Žmogaus kūnas niekur nedingsta. Jis ir toliau lieka svarbiausia vieta, per kurią patiriamas gyvenimas. Todėl kuo labiau plečiasi žmogaus sąmonė, tuo svarbiau mylėti ir gerbti savo fizinį kūną, jį globoti, saugoti, gražiai apie jį kalbėti ir leisti jam išnaudoti visas galimybes. Žmogaus tobulėjimas nevyksta atsitraukiant nuo Žemės. Jis vyksta būtent per gebėjimą sujungti tai, kas subtilu, su fiziniu gyvenimu – per kūną, per emocijas, per santykį su Žeme, per sąmoningą ketinimą, per gebėjimą priimti informaciją ir kartu likti savo gyvenime. Kuo daugiau žmogus atsiveria, tuo svarbiau ne pabėgti iš materialaus pasaulio, o išmokti jame būti kitaip – platesniu suvokimu, didesniu jautrumu ir aiškesne vidine kryptimi. Žmogaus užduotis nėra atsisakyti Žemės siekiant aukštesnių būsenų. Jo užduotis – išmokti šias būsenas atnešti į Žemę ir jomis gyventi.

Su meile Rita

Kai plečiasi sąmonė: kaip išlikti kūne, Žemėje ir savo gyvenime

rbakaitiene@yahoo.com

mob: +4524626462.

Įmonės kodas CVR - 46150775

Rita Bakaitienė