Kaip gimsta nauja gyvenimo realybė

Žmogus dažnai tiki, kad gyvenimą pakeis nauja informacija. Kad pakaks perskaityti dar vieną knygą, išgirsti dar vieną įžvalgą ar suprasti dar vieną tiesą apie save. Tačiau po kurio laiko paaiškėja, kad supratimas savaime dar nesukuria pokyčio. Galime žinoti labai daug, bet ir toliau gyventi taip pat. Galime aiškiai matyti savo ribojančius modelius, tačiau vis tiek juos kartoti. Galime svajoti apie kitokią ateitį, tačiau kiekvieną rytą pabusti toje pačioje vidinėje būsenoje. Taip vyksta todėl, kad gyvenimą kuria ne tai, ką žmogus žino, bet tai, kuo jis yra tapęs.

Mūsų smegenys nuolat registruoja pasikartojančias mintis, emocijas ir reakcijas. Kiekviena mintis aktyvuoja tam tikrus neuroninius tinklus, o kiekviena emocija kūne sukuria atitinkamą biocheminę būseną. Ilgainiui šios mintys, emocijos ir reakcijos susijungia į vieną sistemą, kuri tampa mūsų asmenybe. O asmenybė nuolat kuria jai pažįstamą realybę. Todėl daugelis žmonių gyvena ne dabartimi, o savo praeitimi. Praeities patirtys tampa mintimis, mintys tampa emocijomis, emocijos tampa būsena, būsena tampa tapatybe, o tapatybė kuria gyvenimą. Dėl šios priežasties ateitis dažnai tampa ne nauja galimybe, o tik šiek tiek pakoreguota praeities versija.

Būtent todėl vien pozityvus mąstymas retai atneša ilgalaikių pokyčių. Jeigu galvoje kuriame naują ateitį, tačiau kūne vis dar gyvename senomis emocijomis, mūsų biologija ir toliau palaiko senąją realybę. Kūnas prisimena tai, ką išgyveno daugybę kartų. Jis pripranta prie tam tikrų emocinių būsenų ir pradeda jas laikyti norma. Ilgainiui ląstelės tampa tarsi praeities archyvu, nešiojančiu vakarykštę informaciją į šiandieną. Todėl žmogus gali nuoširdžiai norėti pokyčių, tačiau nesąmoningai vis grįžti prie to, kas pažįstama. Ne todėl, kad jam trūksta valios ar supratimo, bet todėl, kad visas organizmas vis dar gyvena senoje būsenoje.

Tikrasis pokytis prasideda tada, kai keičiasi ne tik mintys, bet ir vidinis žmogaus dažnis. Kai naujas suvokimas nusileidžia iš proto į kūną. Kai jis tampa ne teorija, o gyvu patyrimu. Tuomet smegenyse pradeda formuotis nauji neuroniniai ryšiai, nervų sistema mokosi naujo reagavimo būdo, o kūnas pradeda prisitaikyti prie kitokios informacijos. Kitaip tariant, žmogus pradeda mokyti savo biologiją naujos ateities. Šis procesas vyksta daug giliau nei įprastai manome. Jis paliečia ne tik mūsų mąstymą, bet ir visą organizmo veikimą. Keičiasi hormonų gamyba, nervų sistemos aktyvumas, ląstelių tarpusavio komunikacija ir net tai, kaip suvokiame save bei pasaulį.

Kai žmogus sąmoningai ugdo dėkingumo, meilės, įkvėpimo, pasitikėjimo ar vidinės ramybės būsenas, jis pradeda siųsti kūnui visiškai kitokią informaciją. Šios būsenos nėra vien emocijos. Jos tampa nauju vidiniu fonu, nauja energetine aplinka, kurioje pradeda veikti visas organizmas. Ilgainiui kūnas ima priimti šią būseną kaip naują normą. Ląstelės gauna naują informaciją, nervų sistema mokosi naujo atsako į gyvenimą, o smegenys kuria naujus veikimo modelius. Tada žmogus pradeda ne tik galvoti apie kitokį gyvenimą – jis pradeda juo tapti.

Nauja realybė visuomet gimsta viduje anksčiau, nei tampa matoma išorėje. Pirmiausia ji atsiranda kaip nauja galimybė sąmonėje. Vėliau kaip nauja būsena kūne. Tuomet kaip naujas pasirinkimas. Dar vėliau kaip naujas veiksmas. Ir tik po to ji tampa matoma mūsų santykiuose, veikloje, sveikatoje, finansuose ar kituose gyvenimo aspektuose. Todėl svarbiausias kūrybos procesas vyksta ne išoriniame pasaulyje, o žmogaus viduje. Kol vidinė būsena nepasikeitė, išorė dažniausiai atkartoja senus modelius. Tačiau kai pasikeičia būsena, pradeda keistis ir visa gyvenimo kryptis.

Didžiausia žmogaus galia slypi ne gebėjime kontroliuoti aplinkybes, bet gebėjime sąmoningai kurti savo vidinę būseną. Nes būtent būsena tampa tiltu tarp to, kuo buvome, ir to, kuo galime tapti. Kai nustojame gyventi vien praeities emocijomis, atsiveria erdvė naujai informacijai. Kai nustojame tapatintis su senomis istorijomis, atsiveria erdvė naujai tapatybei. Kai kūnas nustoja kartoti vakarykštę realybę, atsiranda galimybė patirti tai, ko dar niekada nepatyrėme.

Todėl tikroji transformacija nėra bandymas tapti kažkuo kitu. Tai nėra kova su savimi ar nuolatinis savęs taisymas. Tai procesas, kuriame žmogus po truputį išsilaisvina iš senų programų, senų emocinių priklausomybių ir senų suvokimo ribų. Tai sugrįžimas į savo kūrybinę prigimtį. Į vietą, kur mintis tampa kūryba, jausmas tampa kryptimi, o kiekviena ląstelė tampa naujos realybės nešėja. Tuomet gyvenimas nustoja būti praeities tęsiniu ir tampa gyvu, nuolat gimstančiu kūrybos procesu, kuriame kiekviena akimirka atveria naują galimybę būti tuo, kuo iš tiesų esame. ✨🤍

Su meile Rita

Kaip gimsta nauja gyvenimo realybė

rbakaitiene@yahoo.com

mob: +4524626462. Įmonės kodas CVR - 46150775

Rita Bakaitienė