Naujo ciklo ir epochos vystymasis per žmogaus pagrindinius kūnus

Visata yra nuolatinės kaitos ir evoliucijos būsenoje, o žmogus – neatsiejama šio proceso dalis. Kai keičiasi epocha, keičiasi ir žmogaus sąmonė, o kartu su ja – jo kūnai, energetinės struktūros ir ryšiai su visata bei žeme. Tai nėra tik teorinis ar dvasinis procesas – tai gyvas, kvėpuojantis virsmas, kuris apima tiek fizinius, tiek subtiliuosius kūnus, perprogramuodamas juos į aukštesnę būties kokybę.

Fiziniame kūne vykstantys pokyčiai – tai daugiau nei ląstelių atsinaujinimas. Kai žmogus pereina į aukštesnio dažnio būseną, jo organizmo veikimo principai ima keistis iš esmės.

Kraujotaka ir energetinis tekėjimas – kraujas neša ne tik deguonį, bet ir subtiliąją gyvybinę energiją. Kai žmogaus vibracija kyla, kraujotaka tampa labiau prisotinta šviesos informacijos, kuri keičia ląstelių sąveiką tarpusavyje, stiprina regeneracijos procesus ir harmonizuoja visą organizmo veiklą.

Kaulinė sistema – kauluose užkoduota ne tik fizinė, bet ir dvasinė informacija. Kai žmogus atsiveria aukštesnei sąmonei, kaulų struktūroje pradeda vykti vibraciniai pokyčiai, aktyvuojantys giliau slypinčią genetinę informaciją. Tai leidžia žmogui sąmoningai prisijungti prie savo pirmapradžių žinių bei ryšio su visatos atmintimi.

Vidiniai organai ir jų sąveika – kiekvienas organas rezonuoja su tam tikru energetiniu dažniu. Kai žmogaus sąmonė kyla, organų veikimas sinchronizuojasi su aukštesnėmis vibracijomis, todėl atsiranda naujas kūno harmonizacijos proceso lygmuo.

DNR transformacija – DNR neapsiriboja tik biologiniais procesais. Ji yra informacinis kodas, kuris gali būti aktyvuojamas arba plečiamas sąmonės dėka. Aukštesni dažniai skatina „užmigusių“ DNR grandinių suaktyvėjimą, o tai atveria naujus žmogaus gebėjimus ir platesnį tikrovės suvokimą.

Tai reiškia, kad žmogaus fizinis kūnas tampa jautresnis subtiliosioms energijoms, pritaikomas naujai realybės suvokimo sistemai.

Kaip žmogus mato pasaulį, lemia ne tik jo protas, bet ir emocinė būsena. Kai žmogaus sąmonė kyla, jo psichika ir emocijos tampa subtilesnės, atviresnės ir labiau integruotos į visumos suvokimą.

Nebėra emocinių svyravimų tarp baimės ir pasitikėjimo – atsiranda vidinė ramybė, nes žmogus jaučia giluminį tikrovės supratimą. Situacijų matymas per įvairias perspektyvas – žmogus geba priimti sprendimus ne iš chaoso ar emocinio sukrėtimo, bet iš aiškumo, suvokdamas ilgalaikes priežastis ir pasekmes.

Daugialypis sąmonės veikimas – atsiranda galimybė ne tik logiškai mąstyti, bet ir vienu metu jausti, suvokti intuityviai ir prisijungti prie kolektyvinės ar kosminės sąmonės srautų.

Žmogus nėra atskira būtybė – jis yra šios planetos, kosmoso ir visatos dalis. Kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, jis turi savo unikalią vibraciją, kuri gali susijungti su Žemės sąmone ir aukštesnėmis kosminėmis struktūromis.

Žemė taip pat transformuojasi. Ji nėra tik materialus kūnas – ji turi savo informacinį lauką, savo energijas ir savo subtilųjį dažnį, kuris nuolat sąveikauja su žmogumi. Jungties momentu žmogus gali patirti:

Žemės kvėpavimą – tai subtili energija, kuri cirkuliuoja per visą planetos struktūrą ir gali būti pajuntama kaip vidinė harmonija, jėgos tėkmė. Kosminės informacijos srautą – kai žmogaus sąmonė atsiveria, jis tampa laidininku tarp žemės ir visatos, galinčiu priimti bei transformuoti aukštesnio dažnio žinias.

Kai žmogus suvokia, kad viskas yra sujungta į vieną gyvą, kvėpuojančią visumą, jo realybės suvokimas keičiasi iš pagrindų. Jis nebemato savęs kaip atskiro individo – jis mato save kaip: Kūrėją, kuris sąmoningai dalyvauja realybės formavime. Tarpininką tarp matomo ir nematomo pasaulio. Kosminės sąmonės atspindį, kuris per savo patirtį išskleidžia visatos potencialą.

Tokiame suvokimo lauke klausimai nebeužduodami tam, kad būtų rasti norimi atsakymai. Klausimai tampa raktiniais kodais, leidžiančiais dar giliau prasiskverbti į visatos struktūrą, į materijos ir sąmonės sąveiką.

Kiekvienas naujas suvokimo lygmuo atveria kitą. Tai nėra linijinis procesas – tai nuolat besiplečiantis sąmonės laukas, kuriame žmogus pats tampa tiek stebėtoju, tiek kūrėju, tiek atradėju.

Sąmonės transformacija nėra tik asmeninis virsmas – tai visos žmonijos ir visatos raidos dalis. Kiekvienas suvoktas ir įkūnytas žinojimas tampa nauju impulsu kolektyviniam sąmonės laukui.

Taigi, išsiaiškinus esminius dalykus, vis plačiau atsiveria suvokimai, kaip tai gali pasitarnauti žmonijai, žemei ir visatai. Nes viskas, kas vyksta, nėra atskira – tai didysis visumos kvėpavimas, kuriame kiekvienas yra aktyvus dalyvis.

Su meile Rita

31 - 07. 2024

Naujo ciklo ir epochos vystymasis