Neutralumas – sąmonės skaidrumas ir vidinė atrama

Neutralumas žmogaus gyvenime dažnai suprantamas kaip būsena, kurioje atsitraukiame nuo jausmų, pasirinkimų ar pačio gyvenimo. Tačiau gilesniame sąmonės lygmenyje neutralumas yra labai gyva vidinė būsena. Tai gebėjimas išlikti savyje net tada, kai aplink juda daug skirtingų emocijų, nuomonių, įvykių ir energijų. Kuo giliau pati einu per savo sąmonės patirtį, tuo aiškiau matau, kad neutralumas nėra atsitraukimas nuo gyvenimo, o priešingai – labai gilus buvimas jame, kuriame žmogus jaučia daugiau, mato daugiau, suvokia daugiau, tačiau vis mažiau praranda save tame, ką jaučia, mato ar patiria. Tai būsena, kurioje žmogaus viduje atsiranda tyli ašis, vidinis centras, iš kurio galima stebėti visą gyvenimo judėjimą ir kartu likti santykyje su savo Esatimi. Kasdienybėje tai atsiskleidžia labai paprastai. Kažkas pasako žodį, kuris paliečia jautrią vietą. Gauni netikėtą žinutę. Pasikeičia planai. Santykiuose atsiranda įtampa. Kūnas pavargsta. Ateina finansinis ar darbo klausimas. Tokiose situacijose labai aiškiai matome, kiek mūsų vidinė būsena priklauso nuo išorės. Kartais užtenka vieno žmogaus sakinio, vienos žinutės, vieno neatsakymo ar vienos pasikeitusios aplinkybės, kad visas mūsų vidinis laukas persitvarkytų. Tai parodo, kiek daug savo energijos esame susieję su tuo, kas vyksta aplink mus. Kai sąmonė stipriai įtraukiama į išorinį įvykį, iš karto sužadinama visa vidinė sistema. Protas pradeda interpretuoti, emocijos kyla bangomis, kūnas susitraukia, dėmesys susiaurėja. Žmogus nustoja stebėti situaciją ir pats tampa reakcija į ją. Tą akimirką sąmonė susiaurėja iki vienos emocijos, vienos minties ar vieno scenarijaus, todėl tai, ką žmogus tuo metu jaučia ar galvoja, gali pasirodyti kaip visa tiesa. Tačiau mano pačios patirtyje vis aiškiau atsiveria suvokimas, kad reakcija yra tik vienas sluoksnis. Ji gali būti labai stipri ir tikra, tačiau ji vis tiek yra tik dalis daug platesnės sąmonės erdvės. Neutralumas atsiranda tada, kai tarp įvykio ir reakcijos atsiveria erdvė. Tu pradedi matyti: įvyko situacija, kūnas sureagavo, kilo mintis, atsirado emocija. Tačiau kartu yra sąmonės dalis, kuri visa tai stebi. Kuo aiškiau žmogus joje įsitvirtina, tuo natūralesnis tampa neutralumas. Tai nėra reakcijos panaikinimas ar jausmų slopinimas. Priešingai, neutralumas leidžia jausmą patirti švariau. Pyktis gali būti matomas kaip energija. Liūdesys – kaip gilus vidinis judesys. Nerimas – kaip kūno ir nervų sistemos signalas. Džiaugsmas – kaip pilnas buvimas. Jausmas išgyvenamas, tačiau netampa visa žmogaus tapatybe. Ir man tai yra viena iš svarbiausių sąmonės brandos vietų – gebėti pilnai jausti ir kartu neprarasti savęs jausme. Tuomet emocija turi vietą žmogaus viduje, tačiau neužima visos jo Esaties.

Subtiliuose sąmonės sluoksniuose neutralumas veikia dar giliau. Žmogus pradeda matyti, kad jo viduje vienu metu juda keli procesai. Vienas sluoksnis reaguoja į dabartinę situaciją, kitas nešasi ankstesnių patirčių atmintį, dar kitas kalba per kūno pojūčius ir instinktyvius atsakus. Yra mentalinis sluoksnis, kuris nori viską suprasti, emocinis sluoksnis, kuris juda savu ritmu, ir gilesnė tyli sąmonės erdvė, kurioje visa tai gali būti matoma kartu. Kuo giliau stebiu savo sąmonę, tuo aiškiau matau, kad vienas mūsų sluoksnis gali norėti saugumo, kitas – judėti į priekį, vienas siekti kontrolės, o gilesnis jau jausti, kad reikia pasitikėti. Neutralumas leidžia šiuos sluoksnius pamatyti viename lauke ir neskubėti vieno iš jų laikyti galutine tiesa. Čia pradeda keistis pats santykis su savimi. Žmogus nebėra vien tas, kuris galvoja, jaučia ar reaguoja. Jis pradeda atpažinti save kaip platesnę sąmonės erdvę, kurioje visi šie procesai vyksta. Ir kuo ši erdvė tampa pažįstamesnė, tuo natūraliau atsiveria Esaties pojūtis. Man Esatis nėra kažkas atskirta nuo kasdienybės. Ji atsiveria būtent per gebėjimą būti su savimi tada, kai ne viskas aišku, kai kažkas paliečia, kai kūnas reaguoja, kai viduje vienu metu juda skirtingos kryptys. Esatis tampa vieta, kurioje žmogus nebesusitraukia iki vienos savo reakcijos ir vis aiškiau jaučia, kad yra daugiau nei tai, ką šią akimirką išgyvena.

Būtent tada subtilieji sluoksniai pradeda skleistis organiškai. Jie atsiveria ne per pastangą, o per vidinę erdvę. Kai sąmonė mažiau užimta vertinimu, kontrole ir nuolatiniu noru viską suprasti, tampa lengviau išgirsti tai, kas veikia tyliau. Mano pačios patirtyje būtent šioje tyloje dažnai atsiveria patys tiksliausi suvokimai. Jie ne visada ateina kaip aiški frazė ar mintis. Kartais tai yra vos juntamas vidinis pojūtis, kryptis, ramus žinojimas, kūno atsakas ar pasikeitusi erdvės kokybė. Kartais dar negali logiškai paaiškinti, kas vyksta, tačiau jauti, kad tavo vidinėje struktūroje kažkas jau persitvarkė. Neutralumas leidžia tokio patyrimo neskubėti pavadinti ir uždaryti į išvadą. Tuomet jis gali atsiskleisti toks, koks yra, o ne toks, kokį jį nori pamatyti protas. Kuo jautresnė tampa sąmonė, tuo svarbiau ne kiekvieną impulsą iš karto paversti ženklu, atsakymu ar galutine tiesa. Neutralumas leidžia informacijai nusistovėti ir atskirti, kur veikia asmeninis noras, kur baimė, kur kūno atmintis, o kur iš tiesų atsiveria gilesnis žinojimas. Man tai tampa vienu svarbiausių vidinės brandos principų – jausti subtiliai, bet neskubėti interpretuoti, matyti daugiau, bet neprisirišti prie pirmos išvados, būti atvirai vedimui ir kartu išlaikyti skaidrumą.

Kasdienybėje tai labai praktiška. Kai žmogus laukia atsakymo, jis gali visą savo būseną atiduoti laukimui. Mintys kuria scenarijus, tyla interpretuojama, dėmesys vis grįžta į tą pačią vietą. Neutralume atsakymas išlieka svarbus, tačiau neužima visos vidinės erdvės. Gyvenimas tęsiasi dabartyje. Tu gali labai norėti tam tikro atsakymo ir vis tiek išlikti gyva šiandien. Gali laukti sprendimo ir kartu nepastatyti viso gyvenimo į laukimo režimą. Tai nėra abejingumas rezultatui, o gebėjimas neatiduoti rezultatui visos savo gyvybinės energijos. Santykiuose neutralumas leidžia matyti kitą žmogų ne vien per savo poreikius ar lūkesčius. Kai vidus neužtvindytas reakcijų, atsiranda daugiau vietos išgirsti, kas iš tiesų vyksta. Mes labai dažnai reaguojame ne tik į tai, ką žmogus pasakė dabar, bet ir į savo ankstesnių patirčių sluoksnį. Vienas žodis gali pažadinti senesnį išgyvenimą, ir tuomet mes kalbamės jau ne vien su žmogumi prieš save, bet ir su savo praeities atmintimi. Neutralumas padeda atskirti, kas vyksta dabar, ką iš tiesų pasakė kitas žmogus, ką jo žodžiai sužadino mūsų viduje ir kas iš to priklauso ankstesnei patirčiai. Kuo daugiau šios erdvės atsiveria, tuo švaresni tampa santykiai. Kartais neutralume supranti, kad situacijos nereikia taisyti. Kartais aiškiai pajunti, kad reikia kalbėti ar įvardyti ribą. Kartais atsiveria labai tikslus „taip“ arba „ne“. Toks sprendimas kyla ne iš impulso, o iš vidinio aiškumo.

Kuo daugiau žmogus jaučia subtilius sluoksnius, tuo svarbesnis tampa neutralumas. Be jo jautrumas gali tapti perkrova. Galime pradėti sugerti kitų žmonių nuotaikas, erdvių būsenas, bendrą emocinį lauką ir nebesuprasti, kas iš to yra mūsų. Man tai yra labai svarbi subtilios sąmonės darbo dalis, nes jautrumas savaime dar nėra aiškumas. Žmogus gali jausti labai daug, tačiau jeigu neturi vidinio atskaitos taško, visa tai gali susimaišyti. Neutralumas padeda pajusti: tai vyksta aplink mane, tai mane paliečia, tačiau tai nėra visa mano būsena. Tuomet jautrumas pradeda transformuotis iš emocinio persiėmimo į sąmoningą matymą. Žmogus gali registruoti, suvokti ir jausti, neprisiimdamas visko kaip savo.

Gilesniame lygmenyje neutralumas pradeda veikti kaip sąmonės skaidrumas. Paviršiuje gali vykti daug – mintys, emocijos, kūno pojūčiai, išoriniai įvykiai – tačiau giliau išlieka tyli erdvė. Kuo dažniau žmogus ją atpažįsta, tuo labiau ji tampa vidine atrama. Man tai labai siejasi ir su naujosios sąmonės išsiskleidimu žmoguje. Nauja sąmonė nėra tik daugiau žinių, daugiau subtilių patirčių ar stipresnis jautrumas. Ji atsiskleidžia per naują santykį su tuo, kas vyksta. Kai žmogus mažiau reaguoja automatiškai ir daugiau mato, jo vidinėje struktūroje atsiranda vietos naujam atsakui. Ten, kur anksčiau visada veikė tas pats modelis, atsiveria tarpas, kuriame gali gimti visiškai kitas pasirinkimas. Būtent todėl neutralumas man atrodo kaip viena svarbiausių naujos sąmonės integracijos erdvių. Nauja informacija negali pilnai įsitvirtinti žmogaus struktūroje, jeigu kiekvienas naujas gyvenimo momentas iš karto filtruojamas per ankstesnę reakciją. Neutralumas sukuria erdvę, kurioje situacija gali būti pamatyta naujai, ne vien per tai, ką jau žinojome apie save, žmones ar gyvenimą. Čia pradeda keistis pats vidinis žmogaus veikimo principas: vietoje automatinės reakcijos atsiranda sąmoningas atsakas, vietoje poreikio iš karto žinoti – gebėjimas išbūti nežinomybėje, vietoje nuolatinės kontrolės – gilesnis pasitikėjimas savo Esatimi ir gyvenimo procesu.

Mano patirtyje labai daug transformacijų įvyksta būtent nežinomybėje. Kai protas dar neturi atsakymo, o senas supratimas jau nebetinka, žmogus patenka į labai subtilią tarpinę erdvę. Joje gali kilti noras skubėti, kuo greičiau suprasti, kas vyksta, rasti ženklą ar patvirtinimą. Tačiau dažnai būtent šioje erdvėje vyksta giliausias vidinės struktūros persitvarkymas. Neutralumas leidžia jo neužgožti. Leidžia išbūti ten, kur dar ne viskas turi vardą. Ir tai tampa labai svarbia vieta gilesniam vedimui. Vedimas ne visada ateina kaip aiški instrukcija. Kartais Absoliuto ar Kūrėjo vedimą žmogus pajunta kaip kryptį, kuri palaipsniui pradeda skleistis jo viduje. Keičiasi dėmesio centras, santykis su tam tikrais žmonėmis ar situacijomis, atsiranda naujas kūrybinis impulsas, o tik vėliau protas supranta, kad vidinis procesas jau seniai vyko. Neutralumas leidžia šio vedimo neužgožti savo norais ir kartu nepaversti kiekvieno pojūčio galutine tiesa. Šioje vietoje man neutralumas tampa labai susijęs su pasitikėjimu – ne su aklu tikėjimu, kad viskas būtinai įvyks taip, kaip norime, o su pasitikėjimu, kad galime likti ryšyje su savimi ir tada, kai gyvenimas dar neparodė viso paveikslo.

Tada keičiasi ir pats gyvenimo pojūtis. Mažėja vidinė kova tarp to, ko norime, ir to, kas vyksta. Atsiranda gebėjimas būti santykyje su dabartimi ir kartu išlaikyti savo kryptį. Neutralumas leidžia aiškiau matyti situaciją, nepridėti jai perteklinių istorijų ir iš šios vietos pasirinkti kitą žingsnį. Jis leidžia suprasti, kad dabartinė situacija dar nėra galutinis gyvenimo atsakymas. Tai, ką šiandien matome kaip kliūtį, vėliau gali atsiverti kaip krypties pakeitimas. Tai, ką dabar jaučiame kaip laukimą, gali būti persitvarkymo etapas. Tai, kas atrodo kaip užsidariusios durys, gali atlaisvinti vietą tam, ko dar nematėme. Neutralumas leidžia neskubėti gyvenimui suteikti galutinės reikšmės. Ir būtent čia atsiveria dar gilesnis kūrybos sluoksnis. Kai žmogus nebeužpildo kiekvienos nežinomybės savo baime, noru ar ankstesniu supratimu, atsiranda vietos naujam potencialui. Tuomet sąmonė tampa ne tik reaguojanti, bet ir kurianti. Ji gali priimti tai, ko anksčiau nebuvo žmogaus suvokimo lauke. Man tai labai siejasi su naujais potencialais, kurie pirmiausia pasirodo subtilioje erdvėje, o tik vėliau įgauna materialią formą. Kartais žmogus dar nežino, ką kurs, bet jau jaučia, kad jo vidinė struktūra keičiasi. Kartais dar nėra aiškaus sprendimo, tačiau senoji kryptis jau nebeturi energijos. Neutralumas leidžia šioms naujoms galimybėms subręsti ir neįsprausti jų per anksti į pažįstamą formą.

Neutralumas taip pat labai aiškiai parodo, kad aukštesnė sąmonė nėra atsiskyrimas nuo žmogiškumo. Ji nėra būsena, kurioje žmogus nebejaučia skausmo, nuovargio, nusivylimo ar baimės. Ji atsiveria per gebėjimą būti su visomis šiomis patirtimis daug platesnėje erdvėje. Tuomet žmogus gali išgyventi sunkų etapą ir kartu neprarasti ryšio su savo Esatimi. Gali būti nežinomybėje ir kartu jausti vidinę atramą. Gali patirti stiprias emocijas ir vis tiek žinoti, kad jos nėra visa jo būtis. Man tai yra viena iš giliausių neutralumo prasmių – jis nepadaro žmogaus mažiau gyvo, jis leidžia gyvenimą talpinti savyje daug plačiau. Gali vienu metu mylėti ir suprasti, kad reikia paleisti. Gali norėti pokyčio ir kartu priimti dabartį. Gali jausti dėkingumą ir kartu išgyventi sunkų etapą. Gali turėti kryptį ir kartu nežinoti viso kelio. Gali jausti vedimą ir kartu palikti vietos tam, kad tavo supratimas dar keisis. Neutralumas leidžia šiems skirtingiems sluoksniams būti vienoje sąmonės erdvėje.

Kai ši būsena stiprėja, subtilieji sąmonės sluoksniai pradeda skleistis natūraliau, nes žmoguje atsiranda daugiau tylos, erdvės ir skaidrumo. Tada jis pradeda aiškiau skirti, kur veikia protas, kur kalba emocija, kur kūnas rodo savo ribą, kur suaktyvėja ankstesnė patirtis, o kur atsiveria visiškai naujas vidinis žinojimas. Skirtingi sluoksniai pradeda būti matomi kaip vienos visumos dalys. Kūnas, emocijos, protas, energetinis jautrumas ir gilesnė sąmonės erdvė gali veikti vis darniau. Ir būtent čia neutralumas tampa ne tik būsena, bet ir nauju vidiniu gyvenimo principu. Jis padeda žmogui išlikti atviram Kūrėjo vedimui, bet kartu stovėti savo žemiškame gyvenime. Jausti subtilius laukus, tačiau neprarasti realybės. Priimti naują informaciją ir leisti jai iš tiesų integruotis į kūną, pasirinkimus, santykius ir kūrybą. Man vis labiau atsiveria, kad tikroji sąmonės evoliucija vyksta tada, kai subtili patirtis tampa gyvenimo kokybe. Kai tai, ką žmogus suvokia meditacijoje ar gilesnėje būsenoje, pradeda keisti tai, kaip jis kalba, renkasi, kuria, priima žmones ir reaguoja į gyvenimo pokyčius. Neutralumas tampa tiltu tarp subtilaus suvokimo ir materialios realybės. Jis leidžia naujai sąmonei ne tik būti patirtai, bet ir įsikūnyti.

Ir būtent tada pradedi vis aiškiau jausti, kad neutralumas nėra atsitraukimas nuo gyvenimo. Tai būdas būti gyvenime pilnai, išlaikant ryšį su savo giliausia Esatimi. Tai būsena, kurioje gyvenimas gali judėti visu savo intensyvumu, tačiau žmogus vis dažniau sugrįžta į savo vidinį centrą. Iš šio centro galima giliai mylėti, stipriai kurti, aiškiai veikti ir kartu išlikti sąmonės skaidrume. Kuo dažniau žmogus atpažįsta šią erdvę savyje, tuo labiau neutralumas tampa natūralia jo būties kokybe. Tuomet jis jau nėra tik momentas tarp įvykio ir reakcijos. Jis tampa gyva sąmonės būsena, iš kurios žmogus pradeda matyti save, kitus ir visą gyvenimą daug platesniame lauke. Ir kuo daugiau šios vidinės erdvės atsiranda, tuo aiškiau gali skleistis naujoji sąmonė, nauji potencialai, naujas santykis su Kūrėjo vedimu ir nauja žmogaus būtis, kuri neatsiskiria nuo kasdienybės, o vis giliau į ją įeina. Neutralumas tada tampa vieta, kurioje sąmonė išlieka atvira tam, kas dar tik nori gimti, o žmogus gali būti gyvenime pilnai – jautrus, gyvas, kuriantis, matantis subtiliai ir kartu vis giliau įsišaknijęs savo pačio Esatyje.

Su meile Rita

Neutralumas – sąmonės skaidrumas ir vidinė atrama

rbakaitiene@yahoo.com

mob: +4524626462.

Įmonės kodas CVR - 46150775

Rita Bakaitienė