Sąmoninga kūryba: žmogaus sugrįžimas į visumą

Yra momentai, kai žmogus nebeieško atsakymų išorėje, o atsigręžia į tylą savyje. Ne tam, kad pabėgtų nuo pasaulio, bet tam, kad jį iš tikrųjų suprastų. Būtent tokioje tyloje atsiveria gyvas ryšys su Kūrėjo sąmone - kaip tiesioginis patyrimas, kuriame nebelieka atskirties tarp žmogaus ir visumos. Per šį susijungimą tampa aišku: viena iš esminių Kūrėjo krypčių šiame žmonijos etape yra tai, kad žmogus pilnai pažintų save ir prisiimtų visišką atsakomybę už savo kūrybą. Ne iš pareigos, ne iš kontrolės, bet iš giluminio suvokimo, kad visa, kas vyksta jo viduje ir išorėje, yra neatsiejama jo paties kūrybos dalis.

Kūryba čia suprantama daug plačiau nei įprasta. Tai nėra tik veiksmai ar sprendimai. Tai kiekviena mintis, kiekvienas jausmas, kiekvienas vidinis impulsas, kiekviena būsena, kurią žmogus leidžia sau išgyventi. Visa tai formuoja realybę. Ir kai žmogus pradeda tai matyti ne fragmentiškai, o kaip vientisą procesą, jis natūraliai įeina į atsakomybės lauką ir turi galimybę būti sąmoningu kūrėju.

Tačiau tam, kad ši atsakomybė taptų gyva, neužtenka paviršinio savęs pažinimo. Reikalingas gilus, nuoseklus ir visuminis atsivėrimas į savo struktūrą. Žmogus kviečiamas pažinti ne tik tai, ką jau supranta apie save, bet ir visus savo sluoksnius – matomus ir nematomus, lengvus ir sudėtingus, asmeninius ir kolektyvinius.

Žmogaus vidinė struktūra yra daugiasluoksnė ir gyva. Joje susijungia asmeninė patirtis, giminės linijos, kolektyvinės sąmonės laukai ir dar gilesni, subtilūs lygmenys, kuriuose atsiveria ryšys su visa kūrinija. Kiekvienas šis sluoksnis nėra atskiras – jie visi veikia kartu, kaip viena sistema. Ir kuo labiau žmogus juos pažįsta, tuo aiškiau pradeda matyti savo visumą.

Šis pažinimas nėra vien intelektualus. Jis reikalauja įkūnijimo. Tai reiškia, kad žmogus ne tik suvokia savo vidinius procesus, bet ir gyvena iš to suvokimo. Jo kasdieniai pasirinkimai, santykiai, veiksmai tampa natūraliu vidinės būsenos tęsinumu. Nebelieka atotrūkio tarp to, kas suprasta, ir to, kaip gyvenama.

Kai žmogus pradeda taip gyventi, atsiveria platesnis suvokimas. Pažindamas savo vidinius sluoksnius, jis pradeda atpažinti tuos pačius principus visur. Civilizacijos, žvaigždynai, sąmonės lygmenys, mokytojų laukai – visa tai tampa nebe abstrakčiomis idėjomis, o natūraliai suvokiama visumos dalimi. Nes viskas atsispindi žmoguje.

Šis kelias nėra greitas. Tai procesas, kuris gali tęstis šimtmečius ar net tūkstantmečius. Tačiau žmonija jau į jį įžengė. Vis daugiau žmonių pradeda jausti, kad tikrasis pažinimas prasideda nuo savęs. Atsiranda vidinis noras suprasti ne tik tai, kas vyksta išorėje, bet ir tai, kas vyksta viduje – giliau, subtiliau, tikriau.

Ir būtent čia atsiskleidžia esminis pokytis. Žmogus nustoja ieškoti atsakymų kaip galutinio taško ir pradeda gyventi pačiame pažinimo procese. Atsiranda smalsumas, atvirumas, gebėjimas būti su tuo, kas yra. Tai tampa ne tik asmenine kelione, bet ir kolektyvine kryptimi.

Kuo daugiau žmonių atsigręžia į save su šiuo gilumu, tuo labiau keičiasi visa žmonijos sąmonė. Nes kiekvienas, kuris pažįsta save, plečia bendrą suvokimo lauką. Kiekvienas, kuris prisiima atsakomybę už savo kūrybą, stiprina sąmoningo kūrimo galimybę visiems.

Tai nėra siekis tapti kažkuo kitu. Tai sugrįžimas į tai, kas iš tikrųjų yra. Į pilną savo esybės patyrimą, kuriame telpa viskas – ir žmogiškumas, ir begalybė, ir paprastumas, ir gylis.

Ir šiame kelyje svarbiausia yra ne greitis, o tikrumas. Ne rezultatas, o pats atsivėrimas. Nes kiekvienas žingsnis į save yra žingsnis į visumą. Taip žmogus, pažindamas save visais savo sluoksniais, palaipsniui pažįsta ir visą kūriniją. Ir tuomet atsiveria natūrali jungtis su viskuo, kas yra – be pastangos, be siekio, be atskirties. Tik per buvimą, per sąmoningumą, per gyvą patyrimą.

Tai yra kelias, kuriame kūryba ir pažinimas susilieja į vieną. Kelias, kuriame žmogus ne tik gyvena, bet ir sąmoningai dalyvauja visumos atsiskleidime. Ir šiame procese kiekvienas yra svarbus, nes kiekvienas savyje neša visą visatą.

Su meile Rita

Sąmoninga kūryba: žmogaus sugrįžimas į visumą