Žemės persitvarkymas ir naujos tikrovės formavimasis

Žemė pereina labai stiprų persitvarkymo laikotarpį, kuriame keičiasi ne tik išoriniai procesai, bet ir pati planetos energetinė struktūra. Į Žemės lauką ateinantys nauji energijų srautai keičia jos ritmą, dažnį ir informacinę sistemą, todėl visa, kas ilgą laiką buvo paremta sena tvarka, pradeda persiformuoti. Šis procesas paliečia ne tik planetos lauką, bet ir žmogaus nervų sistemą, kūną, mąstymą, reakcijas, vertybes ir gebėjimą priimti naują informaciją. Žmogaus vidinė sistema turi išmokti atpažinti tai, kas ateina per naujus energinius srautus, nes senoji informacijos priėmimo struktūra nebegali veikti taip, kaip veikė anksčiau. Todėl daug žmonių šiuo laikotarpiu patiria labai stiprius vidinius pokyčius, nors iš pradžių jų nesusieja su bendru Žemės persitvarkymu. Energetinė poliarizacija stiprėja ir vis aiškiau atskiria skirtingas žmogaus būsenas. Vieni žmonės priima naujus srautus, keičia savo elgesio modelius, atsiveria naujai informacijai ir pradeda jausti, kad jų vidinis pasaulis persitvarko, o kiti laikosi įsikibę to, kas pažįstama, ir kiekvieną pokytį priima kaip grėsmę. Dėl to tas pats pasaulyje vykstantis procesas skirtingiems žmonėms atrodo visiškai kitaip. Vienam tai yra griūtis, kitam – išsilaisvinimas iš senos sistemos. Vienam atrodo, kad aplinkui daugėja chaoso, netvarkos ir nesaugumo, kitam tampa aišku, kad Žemė nusikrato to, kas jai trukdo pereiti į kitą būseną. Senos struktūros negali būti perkeltos į naują erdvę nepakitusios, todėl pirmiausia vyksta jų sujudinimas, išryškinimas ir išardymas. Dėl to pasaulyje gali stiprėti priešprieša, žmonių konfliktai, socialinė įtampa, gamtos procesai ir bendras jausmas, kad ankstesnė tvarka nebelaiko. Tačiau šis chaosas yra persitvarkymo dalis. Žemė keičia savo sistemą, o kiekviena sistema prieš pereidama į naują ritmą turi persiderinti. Žmogus šiame procese nėra atskiras stebėtojas. Jo būsena tiesiogiai dalyvauja šiame virsme. Jeigu žmogus išlieka senoje baimės, kontrolės, prisirišimo, priklausomybės ir išorinio saugumo sistemoje, nauji srautai stipriau išryškina tai, ko jis nenori keisti. Jeigu žmogus leidžia sau keisti mąstymą, priimti naujas idėjas, atsisakyti pasenusių elgesio modelių ir plėsti savo suvokimo ribas, jo vidinė sistema palaipsniui prisiderina prie naujo Žemės ritmo. Todėl dabar ypač svarbu neapsiriboti vien fiziniu pasauliu, kuriame žmogus dirba, valgo, miega, sprendžia buitinius klausimus ir kartoja tą pačią dienos struktūrą. Žmogaus sąmonė turi pradėti priimti daugiau galimybių, daugiau informacijos ir daugiau tikrovės sluoksnių, nei leidžia įprastas linijinis mąstymas. Naujos idėjos neatsiranda iš tuštumos. Jos egzistuoja informaciniame lauke, tačiau žmogaus sistema turi būti pasirengusi jas priimti. Kai sąmonė išsiplečia, žmogus pradeda suvokti, kad jo gyvenimas nėra uždarytas vienoje iš anksto nustatytoje trajektorijoje. Egzistuoja daugybė galimybių, tačiau jos atsiveria tik tada, kai žmogus nustoja viską vertinti pagal ankstesnę patirtį ir leidžia naujai informacijai įeiti į jo gyvenimą. Būtent todėl pokyčių laikotarpiu žmogui gali tekti labai stipriai persvarstyti tai, ką jis laikė saugumu. Iki šiol saugumas dažnai buvo siejamas su namais, nuosavybe, darbu, pinigais, statusu, partneriu, šeima, visuomenės struktūromis ir galimybe iš anksto žinoti, kaip atrodys rytojus. Tačiau tokia saugumo forma yra išorinė. Kai keičiasi pasaulio struktūra, tampa aišku, kad nė viena išorinė atrama nėra nekintama. Žmogui tenka atsigręžti į savo vidinę atramą ir suprasti, ar jis gali pasitikėti savimi tada, kai išorėje nebelieka ankstesnių garantijų. Būtent čia prasideda atsakomybės susigrąžinimas. Žmonės labai ilgai dalį savo gyvenimo galios atidavinėjo viršininkams, partneriams, institucijoms, sistemoms ir visiems tiems, kurie nuspręsdavo už juos, ką daryti, kaip gyventi ir kas yra teisinga. Tokia struktūra veikė tol, kol pati sistema buvo stabili. Dabar žmogus turi grįžti į savo gyvenimo centrą ir pats prisiimti atsakomybę už pasirinkimus, kryptį, vertybes ir tai, kam atiduoda savo energiją. Naujoje Žemės būsenoje nebeužteks vykdyti svetimus sprendimus ir tikėtis, kad kažkas kitas sukurs žmogui tinkamą gyvenimą. Kiekvienas turės vis aiškiau žinoti, ką renkasi ir kodėl renkasi. Dėl to stipriai keisis ir materialių vertybių suvokimas. Daiktai, nuosavybė ir sukauptas turtas ilgą laiką buvo siejami su saugumu ir žmogaus verte, tačiau keičiantis Žemės sistemai vis aiškiau matysis, kad materialūs objektai negali pakeisti vidinės atramos. Žmogui gali tekti suvokti, kad jo tikroji vertė nėra tai, kiek jis sukaupė. Svarbiausia tampa gyvybė, vidinė būsena, gebėjimas prisitaikyti, sąmonės lankstumas, santykiai, gebėjimas išlaikyti kryptį ir žinojimą net tada, kai išorinis pasaulis keičiasi. Todėl dideli pokyčiai labai greitai parodys, kas žmogui iš tiesų svarbu. Kai išorinis pasaulis pradeda persitvarkyti, materialių dalykų reikšmė natūraliai persidėlioja, o į pirmą vietą iškyla tai, ko neįmanoma sukaupti lentynose ar banko sąskaitose. Žmogus pradeda suvokti, kad svarbiausia yra tai, ką jis išsineša savyje – savo būseną, patirtį, gebėjimą kurti, mylėti, matyti, jausti ir išlikti gyvu ryšiu su tuo, kas vyksta. Naujos Žemės kūrimas susijęs ir su perėjimu už įprasto trimatės tikrovės suvokimo. Trimatėje struktūroje žmogus remiasi tuo, ką gali paliesti, išmatuoti, sukontroliuoti ir logiškai paaiškinti. Tačiau nauji Žemės srautai plečia suvokimą už šių ribų. Žmogus pradeda gyventi ne vien per fizinius faktus, bet ir per informaciją, energiją, vidinį žinojimą, ryšį su platesniais tikrovės sluoksniais. Dėl to keičiasi ir pats realybės suvokimas. Tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, tampa naujos patirties dalimi. Žmogaus sistema pradeda priimti informaciją kitaip, o intuicija, vidinis žinojimas ir gebėjimas pajusti kryptį tampa vis svarbesni. Nauja Žemė kuriama ne vien išorinėmis reformomis. Ji formuojasi per kiekvieną žmogų, kuris priima naują ritmą ir išdrįsta nebesilaikyti ankstesnės gyvenimo struktūros vien todėl, kad ji pažįstama. Todėl dabartinis laikotarpis yra labai stiprus išbandymas žmogaus gebėjimui pasitikėti. Žmogus turės išmokti būti tinkamoje vietoje tinkamu metu ne todėl, kad viską apskaičiavo, bet todėl, kad sugebėjo išgirsti kryptį. Atsiras situacijų, kai senas protas sakys, kad sprendimas nelogiškas, o vidinis žinojimas aiškiai rodys kitą kelią. Žmogus turės išmokti atpažinti skirtumą tarp baimės ir tikro žinojimo. Baimė traukia atgal į tai, kas pažįstama, o žinojimas veda ten, kur dar nėra visų atsakymų. Būtent taip atsiveria naujos galimybės. Nauja vieta, naujas žmogus, nauja veikla ar visiškai naujas gyvenimo etapas gali atsirasti tada, kai žmogus nustoja laikytis ankstesnio scenarijaus. Šis procesas palies ne kelis žmones. Jis palies visą žmoniją, nes keičiasi pati kolektyvinė Žemės erdvė. Per artimiausius metus pasaulis atrodys vis mažiau panašus į tą, kurį žmonės laikė nekintamu. Keisis gyvenimo organizavimas, vertybės, patogumų suvokimas, veiklos formos, tarpusavio ryšiai ir tai, kaip žmogus suvokia savo vietą Žemėje. Todėl svarbiausia dabar nėra išsaugoti kiekvieną ankstesnio pasaulio formą. Svarbiausia pasirengti gyventi naujame ritme. Žemė jau pradėjo šį persitvarkymą, o žmogui tenka pasirinkti, ar jis priešinsis tam, kas keičiasi, ar pats taps naujos Žemės kūrimo dalimi.

Su meile Rita

Žemės persitvarkymas ir naujos tikrovės formavimasis

rbakaitiene@yahoo.com

mob: +4524626462.

Įmonės kodas CVR - 46150775

Rita Bakaitienė