Žmogaus alchemija: perėjimas tarp realybės sluoksnių
Žmonija gyvena didelėje adaptacijoje. Tai gali būti jaučiama per nuovargį, jautrumą, emocinius svyravimus, įtampą, vidinį nestabilumą ar poreikį atsitraukti, nors išoriškai gali atrodyti, kad nieko ypatingo nevyksta. Tačiau paliesti erdvės ir laiko ryšiai, įvykių linijos, jėgos laukai, kolektyvinis protas, informaciniai sluoksniai ir pats ketinimo laidumas į materiją.
Rita Bakaitiene
9/18/20263 min read
Šiuo metu fraktalai juda ne iš vienos realybės – jie juda per kelis realybės sluoksnius vienu metu, persidengia ir kuria kitokį informacijos judėjimą žmogaus sąmonėje, subtiliojoje struktūroje ir pačioje materijoje. Žmogaus struktūra dar nėra pasirengusi pilnai priimti prigimtinio Šaltinio tiesos. Jis gali jausti jos impulsus, patirti vidinį žinojimą, tačiau sena struktūra – suvokimo algoritmai, nervų sistemos reakcijos, pasąmoniniai modeliai ir ankstesni realybės veikimo principai – vis dar veikia kaip filtrai. Todėl dabar persitvarko pati žmogaus architektūra: jos nustatymai, informacijos priėmimo būdas, santykis su laiku, erdve, pasirinkimu, ketinimu, materija ir realybe.
Žmonija gyvena didelėje adaptacijoje. Tai gali būti jaučiama per nuovargį, jautrumą, emocinius svyravimus, įtampą, vidinį nestabilumą ar poreikį atsitraukti, nors išoriškai gali atrodyti, kad nieko ypatingo nevyksta. Tačiau paliesti erdvės ir laiko ryšiai, įvykių linijos, jėgos laukai, kolektyvinis protas, informaciniai sluoksniai ir pats ketinimo laidumas į materiją. Vyksta perėjimas, kuriame senos linijos ir struktūros artėja prie savo išbaigimo. Tai, kas buvo sustingę, pradeda judėti, o tai, kas savo ciklą užbaigė, praranda energiją tęstis.
Įvyko erdvės ir laiko mazgų aktyvacija – taškų, kuriuose susikerta įvykių linijos, informaciniai sluoksniai, jėgos laukai ir skirtingi realybės potencialai. Kai toks mazgas aktyvuojasi, procesas nebegali likti ankstesnėje būsenoje. Todėl tai, kas metų metus stovėjo vietoje, gali pradėti keistis labai greitai, ilgai neaiškūs dalykai gali atsiverti, o išsisėmusios linijos – užsidaryti. Juda ne viena žmogaus gyvenimo dalis, o visa sistema.
Kartu vyksta gilus giminės struktūrų persitvarkymas. Trūkinėja seni giminės kanalai, linijos ir veikimo principai, ilgą laiką formavę žmogaus santykį su savimi, šeima ir gyvenimu. Tai nėra apie fizinių ryšių su artimaisiais nutraukimą. Tai apie paveldėtus modelius, pasąmoninius lojalumus, senus susitarimus ir per kartas perduodamus veikimo algoritmus.
Dėl to gali stipriai išryškėti iššūkiai tarp tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, partnerių bei kitų šeimos narių. Į paviršių kyla tai, kas buvo nutylėta, paveldėta ar ilgą laiką priimta kaip norma. Gali atsirasti nesusikalbėjimas, atstumas, konfliktai, labai aiškiai išsiskirti skirtingos gyvenimo kryptys. Ypač stipriai tai gali atsispindėti tėvų ir vaikų ryšyje, kuriame dažnai susikaupę giminės lūkesčiai, pareigos, kaltės, kontrolės, aukos ir neišsakyto skausmo sluoksniai.
Senas santykio veikimo principas nebegali būti išlaikomas vien per kaltę, kontrolę, auką ar pareigą gyventi pagal giminės lūkesčius. Tačiau naujas veikimo principas dar nėra pilnai susiformavęs, todėl santykiuose gali būti jaučiamas pereinamasis chaosas – sena jau nebeveikia, o nauja dar neturi tvirtos struktūros.
Tai ir yra gili žmogaus alchemija. Senajai struktūrai traukiantis gali atsirasti tarpinė būsena, kurioje ankstesnė informacija nebeveda, o nauja dar nėra iki galo priimama. Žmogus gali jausti tuštumą, nežinojimą, sustojimą ar neaiškumą, kuo dabar remtis. Jis dar negyvena iš prigimtinio Šaltinio tiesos ir nėra pasirengęs jos pilnai įkūnyti, tačiau pati jo struktūra keičiasi taip, kad ateityje galėtų išlaikyti daug platesnį suvokimą.
Kartu stiprėja ketinimo laidumas į materiją. Mintis, būsena, pasirinkimas ir veiksmas pradeda jungtis glaudžiau, todėl žmogui vis sunkiau nepastebėti savo vidinių neatitikimų. Dabartinis etapas nėra galutinė nauja sąmonės būsena – tai pasirengimas jai, senų algoritmų išardymas ir visos struktūros adaptacija prie kito realybės veikimo principo.
Todėl tai, ką dabar išgyvename, nėra vien asmeninis procesas. Tai platesnis visatinis persitvarkymas, atsispindintis žmoguje. Fraktalai juda per skirtingus realybės sluoksnius, aktyvuojasi erdvės ir laiko mazgai, keičiasi įvykių linijos, trūkinėja seni giminės kanalai, persitvarko kolektyviniai informaciniai laukai ir stiprėja ketinimo laidumas į materiją. Žmogus visa tai patiria per savo kūną, psichiką, nervų sistemą, santykius ir pasirinkimus.
Ir būtent čia prasideda svarbiausia šio virsmo dalis – ne bandymas išsaugoti tai, kas buvo, o gebėjimas atlaikyti tarpą tarp seno ir naujo. Ši tarpinė erdvė nėra silpnumo vieta. Ji yra vartai. Joje suyra tai, kas nebegali keliauti toliau, ir formuojasi naujas žmogaus santykis su realybe. Todėl didžiausias šio laikotarpio iššūkis nėra pats pokytis, o pasirengimas paleisti veikimo principus, kurie jau nebeatitinka to, kuo žmogaus struktūra tampa. Tai žmogaus alchemija – momentas, kai sena sistema praranda savo galią, o nauja dar tik kuriasi, tačiau būtent šiame virsme pradeda formuotis žmogus, gebantis priimti platesnę informaciją, sąmoningiau kurti savo realybę ir vieną dieną iš tiesų talpinti tai, kam šiandien dar tik ruošiasi.
Su meile Rita
Žmogaus alchemija: perėjimas tarp realybės sluoksnių
